Gyvenimo būdas.

Paprastosios voverės daugiausiai gyvena spygliuočių miškuose, tačiau kartais įsikuria ir mišriuose ar lapuočių miškuose. Pastaruoju metu vis dažniau sutinkamos miestų soduose ar parkuose. Paprastosios voverės visai nebaikščios, kartais net ėda iš žmogaus rankų. Tačiau voverės gyvenančios miškuose žmonių neprisileidžia. Voverių labai stiprios užpakalinės letenėlės, todėl jos puikiai laipioja medžiais. Individai laikosi pavieniui visada išskyrus poravimosi metą, bei labai šaltas žiemas, kai keliese tūno susiglaudusios lizde. Lizdą paprastosios voverės stato iš plonų medžio šakelių ir lapų. Lizdas apvalus, turi dvi angas šonuose. Vidus išklotas minkštais augalais. Kartais voverės nesuka lizdo, tuomet jos gyvena medžių drevėse.Labai dažnai užima iškeltus joms skirtus inkilus su dviem angom.Inkiluose būtina priberti drožlių apie 10-20 cm aukščio.

Mityba.

Paprastosios voverės visą dieną ieško maisto. Pusę suėda iškart, kitą užkapsto slėptuvėse. Taip jos ruošia žiemos atsargas. Paprastosios voverės maitinasi labai panašiu maistu kaip ir pilkosios voverės, todėl dažnai dėl maisto tenka konkuruoti. Dėl to Didžiojoje Britanijoje labai sumažėjo paprastųjų voverių. Kai ėda, paprastosios voverės tupi ant užpakalinių letenų, o maistą (pvz., kankorėžį) laiko priekinėmis letenomis. Sukdamos kankorėžį jos nugraužia žvynelius ir suėda sėklas. Voverės taip pat ėda žiedus, ūglius, vabzdžius, grybus, riešutus, erškėtuoges. Gilių beveik neėda.

Dauginimasis.

Paprastosios voverės patelė per metus gali išvesti dvi vadas. Vienoje vadoje būna 2-4 jaunikliai. Poravimosi sezonas yra nuo gruodžio iki liepos. Patelė išsirenka vieną partnerį ir poruojasi tik su juo. Apvaisinta patelė aukštai medyje iš šakelių susisuka rutulio formos lizdą su dviem angomis šonuose. Lizdas būna išklojamas pūkais ir samanomis. Vos gimę jaunikliai būna akli ir pliki, pirmą kartą akis atmerkia būdami 3 savaičių. Pirmą kartą voveriukai iš lizdo išlipa būdami 7 savaičių. Lytinės brandos gyvūnai sulaukia būdami 11 mėnesių.

Gyvenimo trukmė.

Paprastosios voverės išgyvenusios pirmąją žiemą išgyvena 3 metus. Pavienės gali išgyventi ir iki 7 metų, o laikomos nelaisvėje iki 10 metų. Jų išgyvenimas priklauso nuo jų maisto gausumo rudenį ir žiemos metu. Vidutiniškai, pirmosios žiemos neišgyvena apie 75–85% jauniklių.

YouTube