Buveinė.Seno miško sklypai,miškai su pavieniais senais medžiais,parkai,sodai,senų medžių nuošalios alėjos.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Aptinkama visur,įprasta.Viena gausiausių pelėdų Lietuvoje.

Buveinė.Seno miško sklypai,miškai su pavieniais senais medžiais,parkai,sodai,senų medžių nuošalios alėjos.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Aptinkama visur,įprasta.Viena gausiausių pelėdų Lietuvoje.

Buveinė.Veisimosi buveinė - įvairiausiose vietose , kur yra atvirų tinkamų pievų,žemės ūkio paskirties plotų ir bent vienas užunarvis ( uoksas,drevė , tinkamų matmenų ertmė pastatuose ar statiniuose, inkilas ir panašiai. )lizdui susukti.Labai noriai užima visus jiems iškeltus inkilus.Kitu metu laikosi pusiau atviruose ir atviruose kraštovaizdžiuose.

Buveinė.Didelių mišrių su egle miškų seni medynai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Paplitimas nepakankamai ištirtas .Manoma.kad turėtų būti dažnesnė šiaurinėje šalies dalyje.

Buveinė.Peri miškų pakraščiuose,laukų želdiniuose, taip pat aukštuose pastatuose,gan dažnai užima jam skirtus didelius,specialius inkilus.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje.

Aptinkamas visur , bet dažnesnis vakarinėje ir centrinėje šalies dalyje.Lengvomis žiemomis paukščių galima pastebėti pajūrio regione.Pastaraisiais dešimtmečiais gausa sumažėjusi.

Buveinė.Peri miškingose vietovėse prie vandens telkinių.Pirmenybę teikia mažai eutrofikuotiems ežerams ir upėms.Žiemoja neužšąlančiuose sekliuose vandenyse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje.

Veisimosi metu aptinkama visame krašte , bet gausiausia rytinėje ir pietinėje šalie dalyje, Nemuno vidurupyje.Žiemoja Baltijos pakrantėje , Kuršių mariose,Nemune.Švelniomis žiemomis nereta.

Buveinė.Veisimosi metu - įvairūs miškai ,kuriuose paukščiai randa natūralių drevių , paukščių iškaltų uoksų ar iškeltų inkilų.Peri senuose soduose , gyvenvietėse,gausiai apželdintose sodybose.Žiemą iš miškų dalis paukščių persikelia į gyvenvietes ir miestus.

Buveinė.Įvairūs lapuočių ir mišrūs vidutinio bei vyresnioamžiaus miškai ,parkai,ekstensyviai prižiūrimi sodai , gausiai apželdintos sodybos.Pirmenybę teikia plačialapiams medynams. Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Paplitusi visur .Tinkamuose buveinėse įprasta , bet natūraliai mažai kur gausi.

Buveinė.Lapuočių ir mišrūs vidutinio ir vyresnio amžiaus miškai.Pirmenybę teikia šlapioms vietoms,slėnių miškams su daug nudžiūvusiųar džiūstančių medžių.Peri senuose ekstensyviai prižiūrimuose soduose.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Paplitusi visur ir viena iš įprastų miško paukščių rūšių.Pastaruoju metu gausa labai sumažėjusi.

Buveinė.Sausų pušynų ir rečiau mišrių miškų pamiškės , sklypai palei aikštes,kirtavietės,kai kada peri sodybų medžiuose.Papiltimas ir gausa Lietuvoje.Prieš keletą dešimtmečių buvo įprastas ir tinkamose buveinėse paplitęs visur ,pastaraisiais metas tapo labai retas.Šoiuo metu Lietuvoje aptinkama vos 6-9 perinčios poros Lietuvoje.Didžiausia perinčių žalvarnių kontrentracija Druskininkų ,Molėtų,Utenos apylinkėse.

Buveinė.Pusiau atviras ar visai atviras kraštovaizdis, ypač su ganyklomis.Nevengia pamiškių , gyvenviečių,pavienių sodybų kaiminystės.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Aptinkamas visame krašte , bet negausus.Paskutiniu metu kukučių sparčiai pradėjo daugėti visoje Lietuvoje.

Buveinė.Didelių mišrių ir spygliuočių miškų seni medynai su aikštėmis, atvirumomis.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.paplitusi plačiai, bet miškuose , kur vyrauja lapuočiai medžiai retesnė.Apskritai nėra gausi.Daugiau sutinkama pietų ir rytų Lietuvoje.

Buveinė.Gyvenvietės,sodai,parkai,nedidelės giraitės.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Nepakankamai ištirta rūšis.Manoma, kad dažnesnė pietinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje, bet apskritai labai reta.Neseniai rastas sėkmingas perėjimas Šilutės rajone,netoli Ventės.

Buveinė.Mišrūs ir gryni seni eglynai su drebulės priemaiša.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Nepakankamai ištirta rūšis.Negausi ir aptinkama retai,bet manoma , kad paplitusi plačiau,nei dabar žinoma.Paskutiniu metu pastebina ir girdima dažnokai , ten kur tinkamas šios rūšies biotopas.Dažnai žiemą apsilanko lesyklose,pasigauti grobio-smulkių paukščių.

Buveinė.Įvairiausi miškai,medžių grupės ,parkai,seni pušynai.Svarbiausia veisimosi buveinės sąlyga , kad būtų bent vienas tinkamo dydžio uoksas ,drevė, inkilas.Pirmenybę teikia šviesiems miško skypams.Labai noriai užima inkilus , kurių angos skresmuo 2,70-2,80 cm.Labai dažnai kovoja dėl inkilų su didžiaja zyle ir jai pralaimi.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Aptinkama visur, tačiau ūkiniuose miškuose labai mažai vietų , kur šis paukštis būtų dažnas.Iškėlus inkilų , nedideliame plote jos vietos populiacijos tankumas padidėja dešimtis kartų.

Buveinė.Veisiasi šviesiuose miškuose, dažniausiai senuose ir vidutinio amžiaus pušynuose.Be to , peri sodybose , gyvenvietėse ir netgi miestuose.Vengia tankių medynų.Ne veisimosi laikotarpiu aptinkama įvairiuose miškuose , bet dažniausiai retuose, šviesiuose .Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Ranadama visur.Tinkamose buveinėse įprasta ir dažna.

Buveinė.Veisiasi įvairiuose vidutinio ir vyresnio amžiaus miškuose.Pirmenybę teikia plačialapiams miškams.Keik retesnis kitų lapuočių ir mišriuose miškuose.Vengia grynų spygliuočių miškų ir mažo ploto giraičių.

Buveinė.Šviesūs miškai, ypač pušynai.sodybos miškuose,parkai , sodai.

Paplitimas.

Paprastųjų voverių natūralus išplitimo arealas labai platus – gyvena beveik visoje Europoje (išskyrus stepes) kur auga spygliuočių ir lapuočių miškai, Mažosios Azijos šiaurinėje dalyje gana siauru ruožu palei Juodąją jūrą bei šiaurinėje Azijoje (išskyrus tundrą palei Arkties vandenyną) nuo Uralo iki Japonijos Hokaido salos.

Buveinė.Didelių miškų nuošalios vietos , kur gausu pelkių , upelių , šlapių pievų ,arti seklūs vandens telkiniai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Aptinkamas visame krašte tinkamose buveinėse , bet vietinės perinčios populiacijos didžiausias tankumas yra Vidurio Lietuvos miškuose.

Išvaizda ir skiriamieji požymiai,elgesys, panašios rūšys.Stambus paukštis -tik šiek tiek mažesnis už baltąjį gandrą.Beveik nesupainiojamas su jokiu kitų paukščiu.Suaugusio paukščio apdaras iš viršaus ir šono ištisai juodas su metališku žalsvu blizgesiu.Snapas ir kojos ryškiai raudoni.Skrendantis iš viršaus ištisai juodas.Iš apačios tik pilvas , kūno šonai dalis sparnų pamatų yra padengti baltomis plunksnomis.Ši balta dėmė yra trikampio formos.Kita apdaro dalis iš apačios yra juodos spalvos.Jauniklių plunksnos neturi metališko žvilgesio.Kojos ir snapas pilkai žalios spalvos.Vengia žmogaus kaimynystės.Lizdai dažnai esti toli nuo sodybų ir atokiau nuo kelių.Lizdą dali susisukti tik senuose medžiuose , ypač retalajuose,šakotose.Daug lizdų randama plynų miško kirtimų metu išsaugotose , vadinamuosiuose ankstyvesnės kartos , medžiuose, ypač ąžuoluose.Prie lizdo esti paprastai , ertmė, per kurią šis stambus paukštis priskrenda.Noriai užima jiems padarytus dirbtinius lizdus tinkamojoje buveinėje, tinkame biotope.Jeigu buveinė tinkama, sena, rami, nekertami aplink miškai tai dirbtiniuose lizduose peri ilgą laiką.Maitinasi smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais gyvūnais,kuriuos renka dažniausiai miško balose, brastose, sausinimo kanaluose,natūraliuose upeliuose.Balsas.Labai tylus.Prie lizdo girdimas lyg cypimas, tylus švilpimas " ššiii-lu","ššiii-lu".. .Panašiai kaip baltasis gandras snapu kalena daug rečiau ir tyliau.

Buveinė.Veisiasi nuošaliuose miškuose nelabai toli nuo žuvingų vandens telkinių.Mėgsta lankytis prie žuvininkystės tvenkinių.Migruojantis aptinkamas prie įvairių vandens telkinių.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Retas ir labai retas.Dažniau aptinkamas rytinėje šalies dalyje-ežeringame regione.Paskutiniu metu perėjimai nustatyti tik rytų šiaurės rytų Lietuvoje.Lietuvoje šiuo metu gali perėti ne daugiau 20-25 porų.

Buveinė.Peri prie didelių vandens telkinių ir ežeringose vietovėse.Žiemoja prie didelių neužšąlančių vandens telkinių.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Aptinkamas visoje šalyje, bet veisimosi metu dažnesnis palei Kuršių marias ir didžiuosius vandens telkinius bei prie žuvininkystės tvenkinių.Žiemojimo metu telkiasi į grupes.Daugiausiai žiemojančių paukščių esti prie Kuršių marių ir neužšąlančio Drūkšių ežero.Lizdus suka aukštai , netoli medžio viršūnės , maždaug nuo 19 iki 29 metrų aukštyje , dažniausiai senuose brandžiuose medžiuose, kurie gali atlaikyti didelio lizdo svorį.Medžius pasirenka įvairiai, ąžuolus, pušis,drebules,rečiau egles , juodalksnius.Mėgsta lizdus sukti sunkai prieinamose užpelkėjusiose vietovėse.Noriai užima dirbtinius lizdus iškeltus tinkamose buveinėse, tinkamuose biotopuose.Lizduose dažniausiai būna 1-2 jaunikliai, kartais atsiveda ir 3 jauniklius.

Tai didelė , stacionari paukščių lesinimui ,žiemos laikotarpiu, skirta lesykla smulkiems žiemojantiems sparnuočiams.Ši lesykla tinkama naudoti privačių namų kiemuose, parkuose ir kitose viešose tinkamose paukščių lesinimui vietose.

Buveinė, tai atviros vietos su vandens telkiniais , ypač kur žemės ūkis tausojamasis,ekologiškas ar tiesiog nelabai intensyvus.Papiltimas ir gausa Lietuvoje, tinkamose buveinėse aptinkamas visame krašte.Visur įprastas , o kai kur dažnas.

Buveinė.Gyvenvietės,nedideli miestai,didelių miestų priemiesčiai,sodybos ir kai kada reti seni miškai.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Tinkamose buveinėse įprastas ir dažnas.

Buveinė.Gyvenvietės,nedideli miestai,didelių miestų priemiesčiai,sodybos ir kai kada reti seni miškai.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Tinkamose buveinėse įprastas ir dažnas.

Buveinė.Veisimosi metu aptinkamas vidutinio amžiaus ir senuose miškuose.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Tinkamose buveinėse iki šiol buvo įprastas , bet pastaraisiais metais gausa ženkliai sumažėjusi. ( Vaido Karpavičiaus nuotrauka ).

Buveinė.Giraitės ir medžių grupės agrariniame kraštovaizdyje, didelių miškų pamiškės ,gausiai apželdintos pavienės sodybos.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Paplitęs visur.Gausos pakilimo metais - gausiausia pelėda šalyje, tačiau vietinės populiacijos dydis labai svyruoja.

Buveinė.Gyvenvietės , seni ekstensyviai prižiūrimi gausiai apželdinti sodai,sodybos bei tiesiog agrarinis kraštovaizdis ,miestai, o rečiau vienkiemiai, pavienės sodybos.Svarbiausias reikalavimas buveinei - drevėti seni medžiai ar kitokios vietos - užunarviai, kurie tiktų lizdmas sukti.Lizdus suka kaminuose, pastatų plyšiuose, noriai užima joms iškeltus tinkamus inkilus , tinkamose buveinėse, parkuose.Pastaraisiais metais prisitaikė perėti tuščiaviduriuose elektros linijų gelžbetoninėse atramose.Kitais metų laikais aptinkama agrariniame kraštovaizdyje, šiukšlynuose,miestuose.

Buveinė.Peri įvairiuose miškuose.Mėgsta vietas prie aikščių,pievų,nedidelių pelkučių.Dažniausiai lizdus suka senuose eglynuose,senose eglėse, gana aukštai.Lizdas būna labai paslėptas ir iš medžio apačios beveik nepastebimas.Noriai užima iškeltus dirbtinius lizdus, jam skirtose buveinėse,tam tikruose biotopuose.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Paplitęs visame krašte, apyretis, tikras slapukas.Gana sudėtinga surasti jo susuktą lizdą eglėje.

Buveinė.Peri įvairiuose miškuose.Lizdus suka tankiose vietose, ypač senuose tankiuose eglynuose.Noriai užima jam iškeltus dirbtinius lizdus tinkamose buveinėse.Medžiojantis aptinkamas taip pat atvirame bei urbanistiniame kraštovaizdžiuose.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Paplitęs visame krašte , bet perėjimo metu niekur nėra gausus .Ne veisimosi laikotarpiu kai kur įprastas.

Didžiausios grėsmės didiesiems apuokams yra perinčių paukščių trikdymas lizdavietėse veisimosi metu, plėšrūnų sunaikintos vados, suaugusių paukščių žūtys dėl antropogeninių priežasčių, labai mažas individų tankumas dėl fragmentiško paplitimo šalyje.

Didieji apuokai yra jautrus trikdymui, todėl veisimosi metu pražūtingas miško kirtimas, kiti miško darbai, pavasarinis grybavimas. Paukščių lizdavietėse nuo vasario 1 d. iki rugpjūčio 1 d. būtina nutraukti visus medienos ruošos darbus, o perėjimo vietose atsisakyti pagrindinių kirtimų.Noriai užima tinkamose buveinėse , jam įkeltus specifinius dirbtinius lizdus stambiuose medžiuose.