Inkilas žvirblinei pelėdai ( Glaucidium passerinum ) Kaina su PVM.
Buveinė.Mišrūs ir gryni seni eglynai su drebulės priemaiša.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Nepakankamai ištirta rūšis.Negausi ir aptinkama retai,bet manoma , kad paplitusi plačiau,nei dabar žinoma.Paskutiniu metu pastebina ir girdima dažnokai , ten kur tinkamas šios rūšies biotopas.Dažnai žiemą apsilanko lesyklose,pasigauti grobio-smulkių paukščių.
Išvaizda ir skiriamieji požymiai,elgsena,panašios rūšys.Mažiausia iš šalyje aptinkamų pelėdų.Nedaug mažesnė už varnėną.Apdaras metams bėgant nesikeičia.Aktyvi prietemoje,anksti ryte ir net dieną.Žmones prisileidžia aeti,patikli.Peri medžių drevėse ( ypač drebuslių uoksuose ), kuriuos miške iškala geniai.Nelabai dažnai , bet peri šiai rūšiai skirtuose inkiluose , kurių angos skersmuo nuo 3,80 iki 4,40 cm skersmens.svarbu,kad miške būtų nors nedaug minkštųjų lapuočių ( ypač drebulių ) , kur geniai galėtų iškalti uoksus.Minta daugiausiai smulkiais žvirbliniais paukščiais ir žinduoliais .Stebėdama galimą grobį dažniausiai tupinėja eglių viršūnėse .Būdinga , kartkartėmis kraipo uodegą,ją kilnoja.Viršutinė pusė rusvai pilka ,išmarginta mažais šviesiais taškeliais.Apačia balta su išilginiais tamsiais dryžiais.Skruostų " vainikai" tamsūs, jų ribą rodo tik koncentriški šviesių smulkių dėmelių ratai.Pastaibis plunksnuotas,pirštai apaugę šereliais.Rainelės geltonos.patinas panašus į patelę.Nuo panašaus apuokėlio skiriasi dydžiu ir tuo , kad neturi " auselių " ir kad skruostų "vainikai"tamsūs,neryškūs.Nuo lututės skiriasi taip pat dydžiu ir tamsiais skruostais.Skrenda banguotu polėkiu-panašiai kaip geniai.Dažniausiai tik perskrenda nuo medžio prie medžio ar prie grobio ir atgal.Praradę pūkinio apdaro likučius , jaunikliai labai panašūs į suaugusius , bet yra truputį rudesni.Jų apdare šviesių dėmių mažiau ir jos ne tokios ryškios .Viršugalvyje , nugaroje ir sparnų dengiamosiose plunksnose balsvų dėmelių beveik nebūna ( suaugusių -priešingai ).Balsas.Tylus melancholiškas švilpčiojimas , panašus į juodagalvės sniegenos , bet labiau ištęstas.Tyliu balsu švilpauja abu poros nariai , tačiau patelės balsas žemesnis.Iš tokių švilpčiojimų " tjuju-tjuju..." , kartojamų maždaug kas 2 sekundes, sudaryta patinėlio tuoktuvių giesmelė.