Prekė įkelta į krepšelį

Inkilas bukučiui (Sitta europaea)

11.00 €Į krepšelį
Bukutis (lot. Sitta europaea, angl. Eurasian Nuthatch, vok. Kleiber) – bukutinių (Sittidae) šeimos paukštis.  Naminio žvirblio dydžio, trumpauodegis, su melsvai pilka viršutine kūno spalva ir išilgai galvos per akį einančiu juodu dryželiu. Sparnai ir uodega juodai rusvi. Apatinė kūno dalis balta, šonai rudi. Snapas tiesus, pilkas. Kojos stiprios, rusvos, riestais nagais. Kūno ilgis 14 cm, sveria apie 24 g.
Gyvena plačialapiuose miškuose, senuose parkuose, tačiau eglynų vengia. Randamas ir senuose pušynuose. Sėslusis paukštis. Savo stipriomis kojomis laipioja kamienais aukštyn ir žemyn, kur nurankioja vabzdžius.  Bukutis žiemai kaupia maisto atsargas. Medžių sėklas slepia žievės įdubimuose, plyšiuose, taip pat ir ant žemės. Atsargas sulesa kai trūksta maisto.  Gyvena poromis. Jaunų paukščių poros susidaro vasaros pabaigoje, tačiau kartu peržiemojusios jos pavasarį išyra. Paukščių giesmė nesudėtinga, primenanti švilpimą. Ypač ji girdima šiltomis vasario ir kovo mėn. dienomis. Vėliau paukščiai tampa gana tylūs.Peri genio iškaltose drevėse, apsigyvena inkiluose. Landos angą sumažina užlipdydamas seilėmis suvilgytu moliu. Uoksą iškloja sausais lapais, žievėmis, medienos plaušais. Žieveles nulupa snapu arba nurenka nuo žemės. Lizdą įsirengia per keletą dienų. Kiaušinius deda balandžio mėn. Kiaušiniai balti, su rudomis dėmelėmis. Deda 6-8 kiaušinius (19,9x14 mm; 2,2 g). Peri 14-18 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 22-24 dienų. Išveda vieną vadą.  Bukučiai lesa vorus, vabzdžius, žemuoges, mėlynes, įvairių augalų sėklas. Vasaros pabaigoje neretai apsilanko sodybose, daržuose, pasmaguriauja saulėgrąžų, aguonų.  
Buveinė. Veisiasi įvairiuose vidutinio ir vyresnio amžiaus miškuose. Pirmenybę teikia plačialapiams miškams. Kiek retesnis kitų lapuočių ir mišriuose miškuose. Vengia grynų spygliuočių miškų ir mažo ploto giraičių. 
Paplitimas ir gausa Lietuvoje. Tinkamose buveinėse randamas visur, bet niekur nėra gausus. Jautrus miško ūkio veiklai. Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys Naminio žvirblio dydžio. Dėl labai charakteringos išvaizdos ir elgesio bei dėl specifinės giesmės su kitomis paukščių rūšimis nesupainiojamas, nes panašių paukščių rūšių mūsų krašte nėra.  Patinas labai panašus į patelę, bet jo šonų rusvai ruda spalva intensyvesnė. Rudens ir veisimosi apdarai beveik nesiskiria.  Jaunikliai nuo suaugusių skiriasi viršaus ir juodos juostelės per akį rudu ir apačios truputį rusvu atspalviais. Rudenį išsišėrę nuo suaugusių nebesiskiria.  Minta daugiausiai ant medžių liemenų randamais bestuburiais. Taip pat renka ir lesa įvairių medžių ir krūmų sėklas. Kaupia maisto atsargas kritiniams gyvenimo laikotarpiams. Dažniausiai lizdus įsirengia genių iškaltuose uoksuose ir natūraliose drevėse. Jei anga per didelė, ją sumažina žemių mišiniu. Judesiai staigūs. Daugiausiai laiko praleidžia ant medžių liemenų ir stambių šakų ieškodamas maisto. Gali laipioti žemyn galva. Šiaurės Europoje aptinkami porūšio S. e. europaea paukščiai. Jų krūtinė ir pilvo vidurinė dalis balsva ar balta. Pilvo šonai ir pauodegys rusvai rudi. Viršugalvis vienodai melsvai pilkas. Kai kurių autorių duomenimis, žiemą apsilanko porūšis S. e. asiatica paukščiai. Jie šviesesni už europaea paukščius. Jų krūtinė ir pilvas balti, tik pauodegys rusvai rudas. Viršugalvis vienodai melsvai pilkas, tik kakta ir "antakiai" (galvos šonai aukščiau juodos juostelės per akį) yra balti. 
Balsas. Giesmė – garsus švilpimas "tvy, tvy, tvy…". Bendravimo balsų keletas. Tai tylesni nei giesmė švilpčiojimai "tvi-tvi-tvi…", "sit", "tsirrr" ir kt. Gieda nuo žiemos antrosios pusės iki pavasario pabaigos.

Inkilai lipučiams ir bukučiams:  

Komentarai

Rašyti komentarą

Krepšelis

Prekių krepšelyje 0
Suma: 0.00 €
Atidaryti krepšelį